Plaučių vėžys gali prasidėti tyliai: medikai perspėja, kad rizikuoja ne vien rūkantieji

Popiežiui Leonui XIV diagnozuota plaučių adenokarcinoma atkreipė dėmesį į vieną dažniausių plaučių vėžio formų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologai pabrėžia, kad ši liga ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, tačiau anksti ją nustačius pacientams atsiveria daugiau gydymo galimybių.

Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis. Toks gydymas taikomas tuomet, kai naviko vieta, ligos stadija ir bendra paciento sveikatos būklė leidžia atlikti operaciją.

Plaučių vėžys neretai diagnozuojamas jau ligai pažengus. Adenokarcinoma yra viena dažniausiai nustatomų šio vėžio formų. Ji priskiriama nesmulkių ląstelių plaučių vėžiui ir dažniausiai išsivysto iš liaukinio tipo ląstelių. Šia liga gali susirgti ne tik rūkantys žmonės, bet ir niekada nerūkę asmenys.

Pirmieji požymiai gali būti nepastebimi

Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė, sako, kad vienas didžiausių iššūkių diagnozuojant plaučių vėžį yra besimptomė ligos pradžia. Ankstyvoje stadijoje žmogus gali nieko nejausti arba atsiradusius negalavimus priskirti kitoms ligoms.

Plaučių adenokarcinoma ne visada pasireiškia aiškiais simptomais: žmogus kurį laiką gali jaustis gerai, o pirmieji požymiai atsiranda tik ligai išplitus. Todėl medikė ragina atkreipti dėmesį į užsitęsusį ar pakitusį kosulį, dusulį, kraujo atkosėjimą ir nepaaiškinamą svorio mažėjimą.

Tokie simptomai savaime nereiškia, kad žmogus serga plaučių vėžiu – juos gali sukelti ir kitos ligos. Tačiau negalavimams nepraeinant, kartojantis ar stiprėjant, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Rūkymas išlieka vienu svarbiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau reikšmės gali turėti ir pasyvus rūkymas, radonas, darbe patiriamas kontaktas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis bei kitos aplinkybės. Niekada nerūkęs žmogus taip pat nėra visiškai apsaugotas nuo šios ligos.

Operacijos galimybę lemia keli veiksniai

Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba aiškina, kad sprendžiant dėl operacijos vertinamas naviko dydis ir vieta, ligos išplitimas, limfmazgių būklė, plaučių funkcija ir bendra paciento sveikata.

Jeigu plaučių vėžys nėra išplitęs ir nėra priežasčių, dėl kurių chirurginis gydymas būtų netinkamas, operacija laikoma vienu geriausių būdų siekti išgydymo. Vis dėlto kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – pirmiausia būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir nuspręsti, kokios apimties operacija būtų tinkamiausia.

Chirurginės procedūros metu gali būti pašalinamas plaučio segmentas, skiltis arba visas plautis. Kartu pašalinami ir sritiniai limfmazgiai. Po operacijos dažnai sprendžiama, ar reikalingas sisteminis ir (arba) spindulinis gydymas, padedantis sumažinti ligos išplitimo į kitus organus riziką.

Operacija galima ne visiems pacientams. Jei navikas yra išplitęs arba chirurginis gydymas dėl kitų priežasčių negalimas, pasirenkami kiti gydymo būdai.

Gydymas parenkamas pagal konkretaus naviko savybes

Per pastaruosius metus plaučių adenokarcinomos gydymas tapo labiau individualizuotas. Be įprastų tyrimų, kai kuriais atvejais atliekami molekuliniai naviko tyrimai. Jie gali padėti nustatyti genetinius pokyčius ir parinkti taikinių terapiją.

Priklausomai nuo ligos stadijos ir kitų aplinkybių, pacientams gali būti skiriama chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, spindulinis gydymas arba kelių metodų derinys.

Gydytojas S. Zaremba pabrėžia, kad šiandien sprendimai priimami vertinant ne tik naviko dydį. Svarbu išsiaiškinti, ar liga išplitusi, kokios yra biologinės naviko savybės ir kokia paciento sveikatos būklė. Šių duomenų visuma leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Vien faktas, kad pašalinta plaučio skiltis, neleidžia spręsti apie konkretaus paciento prognozę. Jai įvertinti reikalingi galutiniai histologinio tyrimo rezultatai, informacija apie ligos stadiją, limfmazgių būklę ir kiti medicininiai duomenys.

Medikai ragina nelaukti, kol simptomai sustiprės

Plaučių vėžys išlieka rimta onkologine liga, tačiau gydymo pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno paciento situacijos. Kai liga nustatoma anksti, kai kuriems žmonėms galima skirti gydymą, kuriuo siekiama visiško pasveikimo.

V. Gedvilaitė ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir neatidėlioti vizito pas gydytoją. Užsitęsus kosuliui, pasikeitus kvėpavimui, atsiradus neįprastam nuovargiui ar kitiems nerimą keliantiems simptomams, nereikėtų laukti, kol jie praeis savaime. Laiku kreipusis pagalbos, ligą galima nustatyti anksčiau ir suteikti daugiau galimybių sėkmingai ją gydyti.

Vis dėlto ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Todėl, medikės teigimu, Lietuvai itin svarbi ankstyvosios plaučių vėžio patikros programa, kuri leistų ligą aptikti dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas, todėl rūpintis sveikata ir atlikti patikrą svarbu nelaukiant simptomų.

Popiežiaus atvejis primena, kad plaučių vėžys gali paliesti skirtingo amžiaus ir gyvenimo būdo žmones. Informacija apie rizikos veiksnius, galimus simptomus ir diagnostikos galimybes išlieka svarbi siekiant ligą nustatyti kuo anksčiau.