Remontui prieštaraujantys daugiabučių gyventojai gali sulaukti pasekmių: siūloma vertinti jų atsakomybę už žalą

Lietuvos būsto rūmai siūlo tiksliau apibrėžti daugiabučių butų savininkų atsakomybę tais atvejais, kai dėl jų trukdymo atlikti būtinus remonto darbus nukenčia kaimynų turtas.

Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas teigia, kad konfliktai dėl remonto gali ne tik paspartinti pastato būklės blogėjimą, bet ir padidinti žalą kitiems savininkams.

Siūloma vertinti gyventojų atsakomybę dėl sustabdytų remonto darbų

A. Čaplikas pateikia situaciją, kai dėl nesandaraus daugiabučio stogo nuolat kenčia viršutinio aukšto butas, tačiau dalis savininkų nesutinka su remonto darbais. Tokiu atveju po kiekvieno lietaus žala didėja, todėl, jo vertinimu, kyla klausimas, ar kitų savininkų priimtų sprendimų padarinius turi savo lėšomis dengti nukentėję gyventojai.

Būsto rūmų nuomone, Lietuva galėtų atsižvelgti į Vokietijos teismų praktiką. Joje numatoma, kad savininkams, dėl kurių kaltės nepriimamas sprendimas dėl neatidėliotino remonto, gali būti taikoma asmeninė atsakomybė už kilusią žalą.

Vis dėlto tokia atsakomybė nebūtų taikoma automatiškai. Kiekvienu atveju reikėtų nustatyti, ar remontas buvo būtinas, ar savininkas buvo kaltas ir ar jo veiksmai buvo susiję su atsiradusiais nuostoliais.

A. Čaplikas taip pat ragina Lietuvoje svarstyti mechanizmą, kuris leistų nustatyti atsakomybę už nepagrįstą trukdymą vykdyti būtinus daugiabučio remonto darbus.

Būsto rūmai siūlo diskutuoti apie atvejus, kai savininkai, žinodami apie realią grėsmę, kaltais veiksmais sutrukdo atlikti reikalingą remontą ir dėl to atsiranda žala. Organizacijos vertinimu, neturėtų būti taip, kad sprendimus priima vieni, o už jų pasekmes sumoka kiti.

Pasak Būsto rūmų, tam tikros finansinės pasekmės už trukdymą įgyvendinti bendrus sprendimus jau taikomos daugiabučių renovacijos srityje. Jei dėl kompensacijos gavėjo veiksmų ar neveikimo renovacija nepradedama ir yra nustatytos kitos sąlygos, kompensuojama šildymo išlaidų dalis gali būti sumažinta 50 proc. Vėliau kompensacija gali būti neskiriama iki trejų šildymo sezonų.

Kartu pabrėžiama, kad griežtesnė atsakomybė neturėtų panaikinti gyventojų teisės kontroliuoti remonto išlaidas, prašyti pagrįstų sąmatų ir reikalauti skaidriai pasirinkti rangovus.