Šių malkų į krosnį geriau nedėti: šilumos mažai, o kaminas kemšasi

Atvėsus orams daugelis gyventojų pradeda intensyviau kūrenti krosnis, židinius ir kietojo kuro katilus. Tačiau ne visos malkos vienodai tinkamos šildymui. Netinkamai pasirinkta mediena gali ne tik sumažinti šildymo efektyvumą, bet ir paskatinti pavojingų nuosėdų kaupimąsi kamine.

Didžiausia klaida – kūrenti drėgnas malkas

Viena dažniausių klaidų – kūrenti nepakankamai išdžiovintą medieną. Drėgnos malkos dega prasčiau, o dalis išsiskiriančios energijos sunaudojama jose esančiam vandeniui išgarinti.

Dėl to patalpos šyla lėčiau, susidaro daugiau dūmų, o kamine gali sparčiau kauptis suodžiai ir degios dervinės nuosėdos.

Kūrenimui rekomenduojama rinktis malkas, kurių drėgnumas neviršija 20 procentų. Jį galima patikrinti specialiu medienos drėgmės matuokliu.

Spygliuočių malkos – ar tikrai pavojingos?

Eglės ir pušies malkos dažnai vertinamos atsargiai dėl jose esančių sakų. Tačiau teigti, kad tokios malkos savaime netinka kūrenimui, būtų netikslu.

Gerai išdžiovinta spygliuočių mediena gali būti naudojama tam pritaikytuose šildymo įrenginiuose.

Vis dėlto ji paprastai sudega greičiau nei tankesnė lapuočių mediena, todėl norint palaikyti šilumą gali tekti dažniau papildyti pakurą.

Svarbiausia ne medžio rūšis, o medienos sausumas, tinkamas oro tiekimas ir šildymo įrenginio būklė.

Šių medžiagų į krosnį geriau nemesti

Ypač svarbu vengti ne tik drėgnų malkų, bet ir netinkamai apdorotos medienos.

Krosnyje ar židinyje negalima deginti:

• Dažytos arba lakuotos medienos.
• Impregnuotų lentų ir statybinės medienos atliekų.
• Klijuotos medienos plokščių.
• Senų baldų dalių su cheminėmis dangomis.
• Plastiko, gumos ir kitų buitinių atliekų.

Degant tokioms medžiagoms gali išsiskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingi teršalai.

Kokios malkos šildo geriausiai?

Lietuvoje itin vertinamos beržinės, ąžuolinės, uosinės ir alksninės malkos.

Beržas pasižymi geru šilumingumu, o tanki ąžuolo ir uosio mediena gali ilgiau palaikyti kaitrą.

Alksnio malkos taip pat tinkamos kūrenimui, ypač kai yra gerai išdžiovintos.

Tačiau svarbu suprasti, kad net ir kokybiškos ąžuolinės malkos, jeigu jos drėgnos, gali degti prasčiau už sausas pigesnės medienos malkas.

Kaip suprasti, kad kaminas gali būti užsikimšęs?

Apie besikaupiančius suodžius ar prastą trauką gali įspėti keli požymiai:

• Dūmai sunkiau pasišalina iš krosnies.
• Kūrenant į patalpą veržiasi dūmai.
• Ant židinio stiklo greitai kaupiasi juodos apnašos.
• Pastebimai pablogėja degimas.

Tokiais atvejais būtina patikrinti dūmtraukio ir šildymo įrenginio būklę. Įtarus užsikimšimą, kūrenimą reikia nutraukti ir kreiptis į specialistą.

Vienas patarimas, kuris gali padėti sutaupyti

Malkas verta pasiruošti iš anksto ir laikyti gerai vėdinamoje, nuo lietaus apsaugotoje vietoje.

Priklausomai nuo medienos rūšies, suskaldymo ir laikymo sąlygų, tinkamam išdžiūvimui gali prireikti vieno ar net dvejų metų.

Tinkamai išdžiovinta mediena leidžia efektyviau panaudoti kurą ir sumažina nevisiško degimo sukeltų nuosėdų susidarymo riziką.

Svarbiausia prisiminti: taupyti perkant pigias, bet drėgnas malkas ne visada apsimoka. Tinkamas kuras, taisyklingas kūrenimas ir reguliari kamino priežiūra padeda ne tik išlaikyti šilumą namuose, bet ir sumažinti kamino gaisro pavojų.