Veryga siūlo keisti medikų rengimą: dalis būsimų gydytojų galėtų tapti karo medikais

Europos Parlamento narys ir Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga siūlo svarstyti, ar visiems būsimiems medikams nereikėtų suteikti karinio parengimo. Jo teigimu, tai padėtų specialistams geriau pasiruošti darbui karo sąlygomis, o finansavimui galėtų būti panaudota dalis gynybai numatytų lėšų.

Interviu „Žinių radijui“ politikas kalbėjo apie karinių katedrų atnaujinimą. Jo siūlymu, medikai galėtų įgyti bazinių karinių žinių, dalyvauti pratybose ir būti parengti kaip karo medikai, todėl jų nereikėtų papildomai šaukti į privalomąją karo tarnybą.

A. Verygos vertinimu, toks specialistų rengimas sustiprintų bendrą valstybės pasiruošimą gynybai ir sudarytų galimybę efektyviau panaudoti šiai sričiai skiriamus asignavimus. Jis pabrėžė, kad medikų karinis parengimas taip pat būtų su gynyba susijusi veikla, kuriai reikalingas finansavimas, ypač žinant, kad ne visos lėšos sėkmingai panaudojamos tiesioginiams kariuomenės pirkimams.

Siūlo dalį gynybos lėšų skirti civilinėms institucijoms

A. Veryga mano, kad Lietuva turėtų aktyviau naudotis NATO numatytais gynybos finansavimo mechanizmais. Jie leistų pinigus skirti ne tik kariuomenės pajėgumams, bet ir platesniam valstybės atsparumui bei civilinių institucijų pasirengimui.

Politikas priminė, kad NATO šalys susitarė iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iki 1,5 proc. BVP iš šios sumos galėtų būti nukreipta su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.

Pasak A. Verygos, šios lėšos galėtų būti naudojamos vidaus reikalų sistemos, policijos ir sienos apsaugos pareigūnų, sveikatos sistemos bei tam tikrų švietimo sistemos sričių parengimui.

Toks požiūris, jo teigimu, būtų ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerijai skirtos lėšos ne visada panaudojamos pakankamai sparčiai. A. Veryga atkreipė dėmesį, kad po dešimties metų mėnesių buvo panaudota tik kiek daugiau nei 40 proc. numatytų asignavimų.

ELTA primena, kad Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžete gynybai planuoja skirti apie 4,8 mlrd. eurų – tai sudarytų 5 proc. BVP.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau skelbė, kad šiemet panaudota apie 44 proc. KAM skirtų asignavimų. Toks lėšų panaudojimo tempas sulaukė dalies politikų kritikos.

NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. BVP. Ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP turėtų tekti pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP – platesnėms su gynyba ir saugumu susijusioms reikmėms.